32 RŪŠYS

Miško ir laukų
kaimynai.

Nuo briedžio iki jerubės: Lietuvoje aptinkami žinduoliai ir paukščiai. Šis pažinimo gidas nėra medžiojamųjų rūšių sąrašas.

Greitai pereiti prie rūšies

Rodoma rūšių: 32.

Briedė tarp medžių snieguotame kraštovaizdyjeNuotr. Billy Idle

Alces alces

Briedis

Ilgos kojos, stambi galva, nukarusi viršutinė lūpa. Suaugusio patino ragai gali būti mentėti; vien pagal ragus amžiaus nenustatysi.

Kur gyvena
mišrūs miškai, pelkės ir vandens telkinių pakraščiai.
Kaip elgiasi
aktyvus prieblandoje; dažniausiai laikosi pavieniui.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Didžiausias Lietuvos elninis.
  • Gerai plaukia.
  • Patinai kasmet numeta ragus.
Animal Diversity Web: rūšies biologija
Jaunas taurusis elnias žolėje, atsukęs galvą į fotografąNuotr. Charles J. Sharp

Cervus elaphus

Taurusis elnias

Stambus elninis, gerokai didesnis už stirną. Suaugusio patino ragai šakoti, o vasarinis kailis rusvesnis už žieminį.

Kur gyvena
miškai su atviromis pievomis ir laukymėmis.
Kaip elgiasi
patelės telkiasi grupėmis, patinų elgsena kinta per rują.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Ragai yra kauliniai ir kasmet atsinaujina.
  • Ruja vyksta rudenį.
  • Jaunikliai dėmėti.
Animal Diversity Web: rūšies biologija
Dvi stirnos pievoje, tolumoje matyti miškas ir šieno ritiniaiNuotr. Kristian Pikner

Capreolus capreolus

Stirna

Nedidelis elninis su trumpa uodega ir šviesia dėme užpakalinėje kūno dalyje. Stirnino ragai daug mažesni nei tauriojo elnio.

Kur gyvena
miškų pakraščiai, krūmynai ir agrarinis kraštovaizdis.
Kaip elgiasi
dažniausiai aktyvi auštant ir temstant.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Patinai turi ragus.
  • Jaunikliai slepiasi žolėje.
  • Vasarą kailis rausvesnis nei žiemą.
Animal Diversity Web: rūšies biologija
Šernas eina asfaltuotu taku tarp rudeninių lapųNuotr. Jakub Hałun

Sus scrofa

Šernas

Kresnas kūnas, didelė galva ir pailga knyslė. Jauniklių kailį išilgai margina šviesios juostos, kurios augant išnyksta.

Kur gyvena
lapuočių ir mišrūs miškai, nendrynai, laukai.
Kaip elgiasi
socialios patelės gyvena būriais; visaėdis.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Knysle ieško maisto dirvoje.
  • Patelių grupes sieja giminystė.
  • Afrikinis kiaulių maras pavojingas šernams ir kiaulėms.
Animal Diversity Web: rūšies biologija
Rudosios lapės portretas tarp žalių augalų ir geltonų žiedųNuotr. Charles J. Sharp

Vulpes vulpes

Rudoji lapė

Rusvas kailis, smailios ausys ir ilga pūkuota uodega, dažnai su baltu galiuku. Kailio spalva įvairuoja.

Kur gyvena
miškai, laukai ir miestų pakraščiai.
Kaip elgiasi
prisitaikanti, dažniausiai aktyvi sutemus.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Minta labai įvairiai.
  • Grobį aptinka klausa.
  • Uodega padeda išlaikyti pusiausvyrą ir šilumą.
Animal Diversity Web: rūšies biologija
Pilkasis vilkas stovi sniegeNuotr. Mas3cf

Canis lupus

Pilkasis vilkas

Ilgos kojos, stambios pėdos ir tiesiai nuleidžiama uodega. Vien pėdsako dydžio nepakanka atskirti vilką nuo didelio šuns.

Kur gyvena
didelės miškų teritorijos ir mozaikiškas kraštovaizdis.
Kaip elgiasi
teritorinė šeimos grupė bendrauja balsu ir kvapais.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Gaujos branduolys – šeima.
  • Gali nukeliauti didelius atstumus.
  • Bendrauja staugimu ir kvapų žymėmis.
Animal Diversity Web: rūšies biologija
Paprastoji lūšis su ryškiais ausų šepetėliaisNuotr. Martin Mecnarowski

Lynx lynx

Paprastoji lūšis

Trumpa juodagale uodega, ausų šepetėliai ir aukštos kojos. Kailio dėmėtumas nevienodas, todėl vien dėmėmis pasikliauti nereikia.

Kur gyvena
dideli, ramūs miškų masyvai.
Kaip elgiasi
vieniša, slapta, aktyvi sutemus.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Atpažįstama iš ausų šepetėlių.
  • Medžioja iš pasalos.
  • Trumpą uodegą užbaigia juodas galiukas.
Animal Diversity Web: rūšies biologija
Europinis stumbras žolėjeNuotr. Pleple2000

Bison bonasus

Europinis stumbras

Masyvūs pečiai, aukšta ketera ir trumpi, abiejų lyčių turimi ragai. Tai dykaraginis, o ne elninis gyvūnas.

Kur gyvena
miškai su pievomis ir aikštėmis.
Kaip elgiasi
patelės ir jaunikliai buriasi, suaugę patinai dažnai atsiskiria.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Sunkiausias Europos sausumos žinduolis.
  • Rūšis buvo atkurta iš nelaisvėje išlikusių individų.
  • Minta žolėmis, lapais ir sumedėjusių augalų dalimis.
Animal Diversity Web: rūšies biologija
Europinis bebras prie vandensNuotr. Tomas Čekanavičius

Castor fiber

Bebras

Plati, horizontaliai suplota uodega ir stambūs kandžiai. Nuo ūdros skiriasi apvalesniu kūnu ir augaliniu maistu.

Kur gyvena
upės, upeliai, ežerai ir melioracijos grioviai.
Kaip elgiasi
šeimomis keičia aplinką statydamas užtvankas.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Didžiausias Europos graužikas.
  • Plati uodega padeda manevruoti vandenyje.
  • Užtvankos gali sukurti šlapynių buveines.
Animal Diversity Web: rūšies biologija
Pilkasis kiškis žolėje, pakėlęs ilgas ausisNuotr. Kim Hansen

Lepus europaeus

Pilkasis kiškis

Ilgos ausys juodais galiukais ir ilgos užpakalinės kojos. Žiemą kailis netampa baltas, kitaip nei baltojo kiškio.

Kur gyvena
atviri laukai, pievos ir miško pakraščiai.
Kaip elgiasi
vienišas, pasikliauja greičiu ir maskuote.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Jaunikliai gimsta kailiuoti ir regintys.
  • Ausys padeda girdėti ir šalinti šilumą.
  • Negyvena urvuose kaip triušiai.
Animal Diversity Web: rūšies biologija
Didžiosios anties patinas žalia galvaNuotr. Mindaugas Urbonas

Anas platyrhynchos

Didžioji antis

Patino puošniame apdare ryški žalia galva, patelė rusvai marga. Po perėjimo patinai kurį laiką atrodo daug kukliau.

Kur gyvena
įvairūs gėlo ir sūraus vandens telkiniai.
Kaip elgiasi
maitinasi vandens paviršiuje, migruoja arba žiemoja vietoje.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Daugelio naminių ančių protėvė.
  • Patinų ir patelių apdaras skiriasi.
  • Poravimosi metu girdimi skirtingi balsai.
Animal Diversity Web: rūšies biologija
Kurtinio patinas tarp žalių augalųNuotr. Richard Bartz

Tetrao urogallus

Kurtinys

Patinas stambus, tamsus, su plačia vėduokliška uodega; patelė smulkesnė ir rusvai marga. Tuokvietėse itin svarbi ramybė.

Kur gyvena
brandūs pušynai su mėlynėmis ir pelkiniais plotais.
Kaip elgiasi
pavasarį patinai renkasi į tuokvietes.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Vienas stambiausių vištinių paukščių.
  • Jaunikliai minta daug vabzdžių.
  • Patinas gerokai stambesnis už patelę.
Animal Diversity Web: rūšies biologija
Rudasis lokys – Stari Kot, SlovėnijaNuotr. Charles J. Sharp

Ursus arctos

Rudasis lokys (meška)

Stambus kūnas, apvalios ausys ir ryški pečių sritis. Kailis gali būti nuo šviesiai rudo iki labai tamsaus.

Kur gyvena
Miškai ir jų pakraščiai, kuriuose yra ramybės bei įvairaus maisto.
Kaip elgiasi
Dažniausiai gyvena pavieniui; maisto racioną keičia pagal sezoną.

Lietuvoje lokiai pastebimi, tačiau Aplinkos ministerija 2025 m. spalio pranešime juos vis dar vadino retais svečiais. Pamatęs neartėk, nešerk ir nepersekiok; apie pasirodymą pranešk 112.

Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Visaėdis: minta ir augalais, ir gyvūniniu maistu.
  • Žiemos ramybės metu naudojasi guoliu.
  • Lietuvoje registruojami pasirodymai savaime neparodo nuolatinės populiacijos dydžio.
Rūšies biologija ir atpažinimas
AM / AAD: lokio pasirodymas ir elgesio rekomendacijos, 2025-10-29
Barsukas – Drentė, NyderlandaiNuotr. Charles J. Sharp

Meles meles

Barsukas

Juodos ir baltos išilginės juostos galvoje, kresnas kūnas ir trumpos tvirtos kojos.

Kur gyvena
Miškai, krūmynai ir pievų pakraščiai su tinkamu gruntu urvams.
Kaip elgiasi
Daugiausia aktyvus naktį; gyvena urvų sistemose.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Minta sliekais, vabzdžiais ir kitu gyvūniniu bei augaliniu maistu.
  • Urvyne gali gyventi kelių kartų gyvūnai.
  • Gerai kasa stipriomis priekinėmis letenomis.
Rūšies biologija ir atpažinimas
Ūdra vandenyje – Fertė–Hanšago nacionalinis parkas, VengrijaNuotr. Bouke ten Cate

Lutra lutra

Ūdra

Pailgas kūnas ir link galo siaurėjanti, raumeninga uodega. Uodega nėra plokščia kaip bebro.

Kur gyvena
Upės, ežerai ir pakrantės, kur yra maisto bei slėptuvių.
Kaip elgiasi
Gerai plaukia ir nardo; ilsisi sausumoje, tarp šaknų ar pakrantės urvuose.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Daugiausia maitinasi vandenyje sugautais gyvūnais.
  • Ūsai padeda aptikti grobio judėjimą vandenyje.
  • Saugi pakrantė svarbi ne mažiau nei pats vandens telkinys.
Rūšies biologija ir atpažinimas
Miškinė kiaunė – Drentė, NyderlandaiNuotr. Charles J. Sharp

Martes martes

Miškinė kiaunė

Rudas kūnas, pūkuota uodega ir dažniausiai gelsva gerklės dėmė. Panaši į akmeninę kiaunę.

Kur gyvena
Miškai su drevėmis, senais medžiais ir slėptuvėmis.
Kaip elgiasi
Vikriai laipioja; dažnai medžioja sutemus.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Minta smulkiais žinduoliais, paukščiais ir sezoninėmis uogomis.
  • Drevės tinka poilsiui ir jaunikliams auginti.
  • Maisto sudėtis priklauso nuo vietovės ir metų laiko.
Rūšies biologija ir atpažinimas
Akmeninė kiaunė – Drentė, NyderlandaiNuotr. Charles J. Sharp

Martes foina

Akmeninė kiaunė

Šviesi, dažnai balta gerklės dėmė neretai išsišakoja link priekinių kojų. Nuo miškinės kiaunės vien prastoje nuotraukoje atskirti sunku.

Kur gyvena
Miškų pakraščiai, akmenuotos vietos, sodybos ir gyvenvietės.
Kaip elgiasi
Dažniausiai aktyvi naktį; gali įsikurti pastatuose.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Gali gyventi arti žmogaus.
  • Minta graužikais, paukščiais, kiaušiniais ir vaisiais.
  • Vikriai laipioja ir naudojasi įvairiomis slėptuvėmis.
Rūšies biologija ir atpažinimas
Juodasis šeškas – Drentė, NyderlandaiNuotr. Charles J. Sharp

Mustela putorius

Juodasis šeškas

Tamsūs dengiamieji plaukai, šviesesnė pavilnė ir kontrastinga snukučio kaukė.

Kur gyvena
Drėgnos pamiškės, upelių pakrantės ir sodybų aplinka.
Kaip elgiasi
Dažniausiai vienišas ir naktinis; grobį ieško pasikliaudamas uosle.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Patinai gerokai stambesni už pateles.
  • Minta daugiausia gyvūniniu maistu.
  • Kvapios liaukų išskyros naudojamos ginantis ir žymint.
Rūšies biologija ir atpažinimas
Kanadinė audinė – Lista, NorvegijaNuotr. Marton Berntsen

Neogale vison

Kanadinė audinė

Lieknas tamsus kūnas, trumpos kojos, dažnai balta smakro dėmė. Dar vadinama amerikinės kilmės audine; literatūroje vartotas Neovison vison.

Kur gyvena
Vandens telkinių pakrantės, apaugusios slėptuves teikiančia augalija.
Kaip elgiasi
Gerai plaukia; medžioja tiek vandenyje, tiek sausumoje.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Natūralus rūšies arealas yra Šiaurės Amerikoje.
  • Minta žuvimis, smulkiais žinduoliais, varliagyviais ir paukščiais.
  • Nuo europinės audinės atskirti padeda keli požymiai, ne vien kailio atspalvis.
Rūšies biologija ir atpažinimas
Mangutas – Kinburno nerija, UkrainaNuotr. Ryzhkov Sergey

Nyctereutes procyonoides

Mangutas

Trumpakojis šuninis su tamsia snukučio kauke. Tai ne meškėnas: manguto uodega neturi ryškių žiedų.

Kur gyvena
Drėgni miškai, nendrynai, krūmynai ir laukų pakraščiai.
Kaip elgiasi
Dažniau aktyvus prieblandoje; gali laikytis poromis.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Dar vadinamas usūriniu šunimi.
  • Visaėdis, naudojantis labai įvairius maisto šaltinius.
  • Šaltuose kraštuose žiemą aktyvumas gali sumažėti.
Rūšies biologija ir atpažinimas
Paprastasis šakalas – Šiaurės rytų BulgarijaNuotr. Demian Hiß

Canis aureus

Paprastasis šakalas

Didesnis už lapę, bet paprastai smulkesnis už vilką; uodega palyginti trumpa. Patikimam atpažinimui reikia kelių požymių.

Kur gyvena
Atviresnės teritorijos, krūmynai ir vandens telkinių pakraščiai.
Kaip elgiasi
Prisitaikantis visaėdis plėšrūnas, galintis laikytis poromis.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Minta smulkiais gyvūnais, vaisiais ir dvėsena.
  • Bendrauja balsu, taip pat staugimu.
  • Rūšis įtraukta į AAD medžiojimo laikotarpių atmintinę; jos nereikėtų painioti su vilku.
Rūšies biologija ir atpažinimas
AAD: šakalo medžiojimo laikotarpis
Danieliaus patinas – Prie Dankeldo, ŠkotijaNuotr. Mike Pennington

Dama dama

Danielius

Suaugusių patinų ragų viršūnės mentėtos. Kailio spalva labai įvairuoja; dažnas vasarinis apdaras dėmėtas.

Kur gyvena
Miškai, laukymės ir parkų tipo kraštovaizdis.
Kaip elgiasi
Dažnai laikosi grupėmis; rujos metu patinų elgsena ryškiai pasikeičia.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Patelės ragų neturi.
  • Minta žolėmis, lapais, ūgliais ir kitomis augalų dalimis.
  • Dėmėtas kailis nėra vien jauniklių požymis.
Rūšies biologija ir atpažinimas
Paprastoji voverė – Lazienkų parkas, Varšuva, LenkijaNuotr. Rhododendrites

Sciurus vulgaris

Paprastoji voverė

Pūkuota uodega, ausų šepetėliai ir šviesi papilvė. Kailis gali būti ne tik rusvas, bet ir tamsiai rudas.

Kur gyvena
Spygliuočių, mišrūs miškai ir medžių turintys parkai.
Kaip elgiasi
Aktyvi dieną; vikriai laipioja ir slepia maisto atsargas.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Minta sėklomis, riešutais, grybais ir kitu sezoniniu maistu.
  • Medžiuose įsirengia lizdus arba naudojasi drevėmis.
  • Neužmiega visai žiemai, nors blogu oru gali ilgiau likti lizde.
Rūšies biologija ir atpažinimas
Baltasis kiškis – Prie Opdalio, NorvegijaNuotr. Charles J. Sharp

Lepus timidus

Baltasis kiškis

Žiemą kailis pabąla, tačiau ausų galiukai lieka tamsūs. Ausys santykinai trumpesnės nei pilkojo kiškio.

Kur gyvena
Miškai, pelkių pakraščiai ir krūmynai.
Kaip elgiasi
Daugiausia aktyvus sutemus, maisto ieško ant žemės.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Sezoninis kailio keitimas padeda maskuotis.
  • Minta žolėmis ir sumedėjusių augalų dalimis.
  • Tai atskira rūšis, o ne žieminis pilkojo kiškio apdaras.
Rūšies biologija ir atpažinimas
Tetervino patinas – Glen Quaich, ŠkotijaNuotr. Steve Garvie from Dunfermline, Fife, Scotland

Lyrurus tetrix

Tetervinas

Patinas juodas, su lyros formos uodega ir raudonais antakiais; patelė rusvai marga.

Kur gyvena
Atviri plotai prie miško, krūmynai ir pelkių pakraščiai.
Kaip elgiasi
Pavasarį patinai renkasi į pastovias tuokvietes.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Patinai demonstruoja uodegą ir balsu rungiasi tuokvietėse.
  • Patelės apdaras padeda slėptis ant žemės.
  • Tuokvietę verta stebėti iš toli, netrikdant paukščių.
Rūšies biologija ir atpažinimas
Jerubė – Sainte-Croix gyvūnų parkas, PrancūzijaNuotr. NasserHalaweh

Tetrastes bonasia

Jerubė

Nedidelis margas vištinis paukštis su trumpu kuodeliu. Patino gerklė tamsi, aprėminta šviesesne juosta.

Kur gyvena
Tankūs mišrūs miškai su pomiškiu ir drėgnomis vietomis.
Kaip elgiasi
Slapta, daug laiko praleidžia ant žemės ir tarp tankių šakų.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Nuo stambesnių kurtinio ir tetervino skiriasi dydžiu bei apdaru.
  • Minta augalų dalimis ir bestuburiais.
  • Miško pomiškis suteikia ir maisto, ir priedangą.
Rūšies biologija ir atpažinimas
Pilkoji kurapka – NyderlandaiNuotr. Bernard Stam

Perdix perdix

Pilkoji kurapka

Apvalus kūnas, pilka krūtinė ir rusvas veidas. Skrisdama rodo trumpą rusvą uodegą.

Kur gyvena
Atviri laukai, pievos, ežios ir žoliniai pakraščiai.
Kaip elgiasi
Daugiausia juda ant žemės, ne veisimosi metu buriasi.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Jaunikliams svarbus vabzdžių maistas.
  • Tankesnė žolė padeda slėptis ir perėti.
  • Žiemą dažnai laikosi būreliais.
Rūšies biologija ir atpažinimas
Fazano patinas – Prie Komptono, AnglijaNuotr. Charles J. Sharp

Phasianus colchicus

Fazanas

Patinas spalvingas ir ilgauodegis, patelė rusvai marga. Baltas kaklo žiedas ryškus ne visuose porūšiuose.

Kur gyvena
Laukų pakraščiai, krūmynai ir nendrynai.
Kaip elgiasi
Daugiausia maisto ieško ant žemės; išgąsdintas trumpai ir staigiai kyla.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Rūšis kilusi iš Azijos ir daug kur buvo įveista.
  • Minta sėklomis, augalų dalimis ir bestuburiais.
  • Patelės lizdą įrengia ant žemės.
Rūšies biologija ir atpažinimas
Slanka – Špikerogas, VokietijaNuotr. Stephan Sprinz

Scolopax rusticola

Slanka

Ilgas tiesus snapas, trumpos kojos ir rudai margas, lapų paklotėje maskuojantis apdaras.

Kur gyvena
Miškai su drėgnu dirvožemiu, paklotės bestuburiais ir tankia priedanga.
Kaip elgiasi
Dažniau aktyvi sutemus; dieną slepiasi tarp augalų.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Priklauso tilvikiniams paukščiams, nors gyvena miške.
  • Ilgu snapu ieško dirvožemio bestuburių.
  • Dalis Europos paukščių rudenį traukia į švelnesnio klimato vietas.
Rūšies biologija ir atpažinimas
Keršulis – Vieta šaltinyje nenurodytaNuotr. Alexis LOURS

Columba palumbus

Keršulis

Stambus pilkas balandis su baltais sparnų ruožais. Suaugęs turi baltas kaklo dėmes.

Kur gyvena
Miškai, laukai, parkai ir gyvenviečių želdynai.
Kaip elgiasi
Maitinasi atvirose vietose, peri medžiuose; gali telktis į būrius.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Skrendančio paukščio balti sparnų ruožai gerai matomi.
  • Atpažįstamas ir iš pasikartojančio burkavimo.
  • Jauni paukščiai gali dar neturėti ryškios baltos kaklo dėmės.
Rūšies biologija ir atpažinimas
Pilkosios gervės – Tödürge ežeras, TurkijaNuotr. Zeynel Cebeci

Grus grus

Pilkoji gervė

Ilgakojis pilkas paukštis su juodai baltu kaklu ir raudona viršugalvio sritimi. Skraidydama kaklą ištiesia.

Kur gyvena
Pelkės, šlapios pievos ir ramios vandens pakraščių vietos.
Kaip elgiasi
Perėjimui renkasi ramesnes šlapynes; migracijų metu telkiasi.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Poros atlieka šokius primenančias demonstracijas.
  • Šlapynės svarbios perėjimui ir poilsiui.
  • Nuo garnio skrendanti skiriasi ištiestu kaklu.
Rūšies biologija ir atpažinimas
Pilkasis garnys skrydyje – Vieta šaltinyje nenurodytaNuotr. Luc Viatour

Ardea cinerea

Pilkasis garnys

Ilgas smailus snapas ir pilki sparnai. Skrisdamas kaklą sulenkia į S formą.

Kur gyvena
Seklūs vandens telkiniai, upės, ežerai ir užlietos pievos.
Kaip elgiasi
Dažnai nejudėdamas laukia grobio; peri kolonijomis.
Dar 3 dalykai apie rūšį
  • Minta ne tik žuvimis, bet ir varliagyviais bei smulkiais gyvūnais.
  • Grobį dažniausiai pagauna staigiu snapo judesiu.
  • Ilgos kojos leidžia braidyti seklumose.
Rūšies biologija ir atpažinimas

Nuotraukos iliustruoja rūšis; ne visos fotografuotos Lietuvoje. Vietos ir autoriai – fotografijų sąraše.