Afrikinis kiaulių maras (AKM)
Virusinė kiaulių ir šernų liga. Žmonėms ji nepavojinga, tačiau žmogus gali pernešti virusą užterštais daiktais ar produktais; radinius ir veiksmus būtina derinti su oficialiomis rekomendacijomis.
ŽODYNAS · 84 SĄVOKOS
Kalbėkime
paprastai.
Bendruomenė, gyvūnų biologija, pėdsakai, buveinės ir medžioklės tvarka. Paieška veikia ir be lietuviškų raidžių.
Rodomos visos 84 sąvokos.
Tokios sąvokos neradome.
Pabandyk trumpesnį žodį, kitą temą arba išvalyk paiešką.
Aportas
Daikto ar sumedžioto paukščio suradimas ir atnešimas pagal šuns darbo užduotį. Šis terminas vartojamas ir dresūros pratimui, todėl kontekstas svarbus.
Apskaita
Duomenų apie gyvūnų gausą ir pasiskirstymą rinkimas nustatytu būdu. Gautas skaičius dažniausiai yra įvertis, priklausantis nuo metodo, stebėtojų ir sąlygų.
Arealas
Teritorija, kurioje rūšis paplitusi. Vienas atklydęs gyvūnas už įprasto arealo ribų dar nereiškia, kad ten įsikūrė nuolat besiveisianti populiacija.
Atrajojimas
Anksčiau praryto maisto atpylimas ir pakartotinis kramtymas. Taip elniniai bei kiti atrajotojai padeda susmulkinti augalinį maistą; šernas nėra atrajotojas.
Atrankinė medžioklė
Gyvūnų atranka pagal nustatytus požymius ir taikomas taisykles. Tai nėra sprendimas vien iš gražesnių ar mažesnių ragų; vertinama daugiau požymių ir aplinkybių.
Biosauga
Priemonės, padedančios neleisti ligų sukėlėjams patekti į naujas vietas ir plisti. Medžioklėje tai susiję su žmonių, įrangos, transporto ir gyvūninės kilmės medžiagų judėjimu.
Biotechninė priemonė
Veiksmas, skirtas gyvūnų gyvenimo sąlygoms ar išteklių tvarkymui gerinti. Poveikį būtina vertinti konkrečioje vietoje: priemonė vienai rūšiai nebūtinai naudinga visai ekosistemai.
Bokštelis
Paaukštinta vieta gyvūnams stebėti arba medžioti tykojant. Konstrukcijos aukštis savaime negarantuoja saugumo: svarbios jos būklė, aplinka ir galiojantys naudojimo reikalavimai.
Buveinė
Aplinka, kurioje gyvūnas randa maisto, slėptuvių ir sąlygas daugintis. Vien medžių ar vandens buvimo nepakanka – svarbi jų kokybė, pasiekiamumas ir ramybė.
Buveinių fragmentacija
Vientisos buveinės suskaidymas į mažesnes dalis, pavyzdžiui, keliais ar užstatymu. Gyvūnams gali pasunkėti judėjimas tarp maitinimosi, poilsio ir veisimosi vietų.
Būrelis
Medžiotojų susivienijimas, kartu organizuojantis medžiokles ir bendrą veiklą. Kasdienėje kalboje taip dažnai vadinamas ir medžiotojų klubas; konkretų teisinį statusą nusako organizacijos dokumentai.
Dėtis
Vieno perėjimo ciklo metu paukščio padėti kiaušiniai. Kiaušinių skaičius dar nepasako, kiek jauniklių sėkmingai užaugs ir paliks lizdą.
Dispersija
Gyvūno pasitraukimas iš gimimo ar ankstesnės gyvenimo vietos į kitą teritoriją. Taip jauni gyvūnai gali užimti naujas vietas ir palaikyti ryšius tarp populiacijų.
Draudžiamas laikas
Laikotarpis, kuriuo atitinkama medžioklė neleidžiama. Jis gali priklausyti nuo rūšies, lyties, amžiaus, būdo ar papildomo laikino sprendimo.
Draugija
Organizacija, vienijanti narius pagal bendrą veiklos sritį. Medžiotojų draugija gali atstovauti nariams, rengti mokymus ir telkti klubus; ji nėra tas pats, kas valstybės kontrolės institucija.
Ekologinis koridorius
Teritorijų jungtis, padedanti gyvūnams judėti tarp buveinių. Tai gali būti miško juosta, upės slėnis ar kita pralaidi aplinka; tinkamumas priklauso nuo rūšies.
Fotogaudyklė
Automatinė kamera, suveikianti pagal judesį ar kitą jutiklį. Jos vaizdai padeda aptikti slapiai gyvenančias rūšis, tačiau nuotraukų skaičius savaime nėra individų skaičius.
Gauja
Kartu gyvenanti ir veikianti tam tikrų gyvūnų grupė. Vilkų gaujos pagrindą dažnai sudaro šeima, todėl jos nereikėtų automatiškai įsivaizduoti kaip atsitiktinį individų būrį.
Graužiniai
Dantimis pažeistos šakelės, žievė ar kiti objektai. Bebrų nukirsti medeliai ir elninių nuskabytos šakelės skiriasi, todėl verta žiūrėti ne vien pažeidimo aukštį.
Guolis
Vieta, kurioje gyvūnas ilsisi ar slepiasi. Tai gali būti žolės įdubimas, priedanga po medžiu ar kita rūšiai tinkama vieta; radus gyvūno trikdyti nereikia.
Iltys
Pailgėję tam tikri dantys. Šerno patino ryškios iltys yra dantys, todėl jų augimas ir sandara skiriasi nuo elninių ragų.
Individas
Vienas atskiras organizmas. Apskaitose individų skaičius, porų skaičius ir šeimų skaičius yra skirtingi matavimo vienetai, kurių negalima tiesiog sutapatinti.
Invazinė rūšis
Nevietinė rūšis, kurios įsitvirtinimas ir plitimas kelia grėsmę vietos biologinei įvairovei. Ne kiekviena svetimžemė rūšis automatiškai yra invazinė ar įtraukta į oficialų sąrašą.
Išteklių naudotojas
Asmuo ar organizacija, kuriai nustatyta tvarka suteikta teisė naudoti konkrečius gamtos išteklius. Medžioklės kontekste ši sąvoka siejama su plotų vienetu ir jam taikomomis sąlygomis.
Išvarta
Išverstas medis su pakelta šaknų sistema. Šaknų duobė, kamienas ir pūvanti mediena sukuria mažas buveines vabzdžiams, grybams ir kitiems organizmams.
Jauniklis
Dar nevisiškai subrendęs gyvūnas. Kasdienis biologinis apibūdinimas ir teisės aktuose vartojama konkreti amžiaus grupė gali skirtis.
Kanopa
Ragine medžiaga padengta piršto galinė dalis. Porakanopių pėdsakuose dažniausiai matomos dvi pagrindinės dalys, bet minkštame grunte gali atsispausti ir pridėtiniai pirštai.
Kinologija
Žinių apie šunis, jų veisimą, elgseną, rengimą ir naudojimą sritis. Medžioklinė kinologija nagrinėja konkrečias darbines užduotis bei šuns savybes.
Klubas
Bendriems tikslams susibūrusi medžiotojų organizacija. Klubai veikia ir šiandien: rengia susitikimus, rūpinasi savo veiklos organizavimu ir palaiko bendruomenės tradicijas.
Knisa
Gyvūno, dažniausiai šerno, išrausta dirvos vieta. Pagal šviežumą galima apytikriai spręsti apie neseną veiklą, bet lietus ir dirvos drėgmė šį vertinimą keičia.
Knyslė
Šerno snukio dalis, pritaikyta knisti ir ieškoti maisto. Jos judrumas ir stipri uoslė padeda aptikti maistą po lapų paklote ar dirvoje.
Kraujasekys
Šuo, rengiamas sekti sužeisto kanopinio pėdsaku. Jo darbas grindžiamas uosle ir specialiu parengimu, o ne vien matomo kraujo ieškojimu.
Kvota
Paskirtas naudojimo kiekis arba bendro leidžiamo kiekio dalis. Pokalbiuose šis žodis gali būti vartojamas plačiau, todėl oficialiame dokumente svarbu skaityti jo konkrečią reikšmę.
Laukymė
Atviresnė vieta miško viduje. Jos žolės ir pakraščio augalija gali pritraukti gyvūnus maitintis, tačiau buvimas laukymėje priklauso ir nuo ramybės.
Limitas
Nustatytas didžiausias leidžiamas sumedžioti tam tikrų gyvūnų skaičius konkrečiam laikotarpiui ar teritorijai. Išnaudotas limitas gali sustabdyti medžioklę dar nesibaigus kalendoriniam sezonui.
Lytinis dimorfizmas
Patinų ir patelių išvaizdos skirtumai: dydis, spalva, ragai ar kiti požymiai. Jie ne visoms rūšims ryškūs ir gali keistis pagal amžių bei metų laiką.
Maskuotė
Požymiai ir elgsena, mažinantys gyvūno pastebimumą aplinkoje. Marga slankos nugara ar nejudrus stirniukas yra skirtingi to paties išlikimo principo pavyzdžiai.
Medžioklės lapas
Oficialus medžioklės dokumentas, kuriame registruojama nustatyta informacija. Jo formą, pildymą ir naudojimą reikia tikrinti pagal tuo metu galiojančią tvarką.
Medžioklės plotų vienetas
Nustatyta teritorija medžiojamųjų gyvūnų ištekliams naudoti. Jos ribos ir naudojimo teisė nėra nustatomos vien pagal klubo pavadinimą ar žemėlapio bendrą vaizdą.
Medžioklės ragas
Pučiamasis instrumentas, kuriuo medžioklės tradicijose perduodami sutarti signalai. Taip pat naudojamas pagerbiant gyvūną ar pažymint bendruomenės ceremonijas.
Medžioklės vadovas
Asmuo, atliekantis medžioklės organizavimo ir vadovavimo funkcijas. Konkrečias pareigas, dokumentų tvarkymą bei dalyvių instruktavimą nustato galiojančios taisyklės.
Medžioklinis šuo
Medžioklės darbams naudojamas šuo, turintis tam tinkamas savybes ir parengimą. Skirtingos veislės bei darbo kryptys skirtos skirtingoms užduotims, o naudojimą riboja taisyklės ir gyvūno gerovė.
Medžiotojo bilietas
Dokumentas, susijęs su asmens teise medžioti. Vien jo turėjimas dar nereiškia, kad bet kurioje vietoje, bet kada ir bet kokią rūšį galima medžioti.
Migracija
Reguliarus, dažnai sezoninis judėjimas tarp teritorijų. Ji siejama su maistu, veisimosi vietomis ar klimatu ir skiriasi nuo pavienio atsitiktinio atklydimo.
Monitoringas
Reguliarus būklės stebėjimas palyginamais metodais. Jo tikslas – aptikti pokyčius, todėl svarbus ne vienas įspūdingas stebėjimas, o nuosekli duomenų seka.
Numesti ragai
Natūraliai nukritę elninių ragai. Juos radus galima suprasti, kad gyvūnas lankėsi vietovėje, tačiau nepatikima vien iš radinio nustatyti tikslią datą ar populiacijos dydį.
Paklotė
Dirvos paviršių dengiantys lapai, spygliai, šakelės ir kita organinė medžiaga. Joje gausu bestuburių, kurie yra svarbus maistas daugeliui paukščių ir smulkių žinduolių.
Pamiškė
Pereinamoji juosta tarp miško ir atviros teritorijos. Joje susitinka skirtingų buveinių augalai bei gyvūnai, todėl ji dažnai turtinga veiklos žymių.
Pėdsakas
Pėdos paliktas įspaudas sniege, purve ar kitame paviršiuje. Atpažįstant rūšį vertinama forma, eisena, įspaudų seka ir vieta, ne vien vieno įspaudo dydis.
Pėdsakų takas
Iš eilės likę gyvūno pėdų įspaudai. Jie padeda suprasti judėjimo kryptį ir eiseną, tačiau vėjas, tirpimas ar žmonių veikla gali vaizdą pakeisti.
Plėšrūnas
Gyvūnas, gaudantis kitus gyvūnus maistui. Ekologinė maitinimosi sąvoka nebūtinai sutampa su zoologiniu plėšriųjų žinduolių būriu.
Pomiškis
Po vyresniais medžiais auganti jauna medžių karta. Ji sudaro slėptuves ir maisto šaltinius, o ilgainiui gali pakeisti senesnį medyną.
Populiacija
Tam tikroje teritorijoje gyvenančių vienos rūšies individų visuma. Jos būklę apibūdina ne tik skaičius, bet ir amžiaus sudėtis, dauginimasis, išgyvenamumas bei ryšiai su kitomis grupėmis.
Porūšis
Rūšies viduje išskiriama geografinė ar kitais požymiais besiskirianti grupė. Porūšio pavadinimas mokslinėje nomenklatūroje paprastai sudaromas iš trijų žodžių.
Ragai
Elninių ragai yra kauliniai dariniai, periodiškai numetami ir vėl užauginami. Jų nereikia painioti su dykaraginių ragais, kuriuos dengia raginė makštis.
Raudonoji knyga
Leidinys apie rūšis, kurioms reikia apsaugos, ir jų būklę. Rūšies aprašas padeda suprasti grėsmes, o galiojantys draudimai tikrinami ir teisės aktuose.
Reintrodukcija
Rūšies sugrąžinimas į vietą, kur ji anksčiau natūraliai gyveno ir buvo išnykusi. Toks atkūrimas skiriasi nuo rūšies įveisimo ten, kur jos natūraliai nebuvo.
Ruja
Žinduolių poravimosi laikotarpis, kai keičiasi hormoninė būsena ir elgsena. Skirtingoms rūšims jis vyksta nevienodu metu; tauriojo elnio rujos negalima taikyti visiems elniniams.
Rūšis
Biologinės klasifikacijos vienetas, jungiantis giminingus organizmus. Atpažinimui svarbūs keli požymiai; lietuviški vardai ir moksliniai pavadinimai laikui bėgant gali būti tikslinami.
Saugoma rūšis
Rūšis, kuriai taikomos specialios apsaugos nuostatos. Konkretus statusas nustatomas oficialiuose sąrašuose, todėl rūšies retumo ar fotografijos neužtenka teisinei išvadai.
Sezonas
Kasdienėje kalboje – rūšiai ar veiklai nustatytas laikotarpis. Medžioklės metų laikotarpis ir konkrečios rūšies medžiojimo datos nėra viena ir ta pati sąvoka.
Sėlinimas
Tylus artėjimas stebint aplinką ir gyvūno elgseną. Gamtos pažinime tai ir atsargus stebėjimas, o medžioklėje – taisyklėmis apibrėžtas būdas.
Sumedžiojimas
Gyvūno paėmimas medžioklės būdu. Registravimas, pranešimai ir kiti veiksmai priklauso nuo rūšies bei galiojančių reikalavimų.
Sužeistas gyvūnas
Traumą patyręs laukinis gyvūnas. Jo būklės nereikėtų vertinti vien iš atstumo ar savavališkai gaudyti; pagalbos ir pranešimo tvarka priklauso nuo situacijos.
Šėrimasis
Periodinis plaukų ar plunksnų dangos keitimas. Žinduolio kailio spalva ir paukščio apdaras dėl to skirtingais metų laikais gali atrodyti labai nevienodai.
Šlapynė
Teritorija, kurioje vanduo nuolat ar periodiškai lemia dirvožemį ir augaliją. Šlapynėmis vadinamos ne vien pelkės: joms gali priklausyti ir seklūs, užliejami plotai.
Šūvio sektorius
Medžioklėje apibrėžta leistinų šūvio krypčių sritis. Tai saugos sąvoka, kurios ribos priklauso nuo konkrečios situacijos ir nustatytų taisyklių.
Taksidermija
Gyvūno išvaizdos atkūrimas paruošiant odą ir kitus audinius ekspozicijai. Iškamšos naudojamos muziejuose bei mokymui, o jų kilmę ir laikymą gali riboti rūšies apsauga.
Teritorija
Gyvūno ar grupės ginamas plotas. Jis nebūtinai sutampa su visa teritorija, kurioje gyvūnas retkarčiais ieško maisto ar keliauja.
Tykojimas
Gyvūno laukimas pasirinktoje vietoje. Tai gali būti bokštelis ar kita tinkama vieta; būdo pavadinimas nepanaikina rūšies, vietos ir laiko apribojimų.
Trakas
Miško krūmų ir žemesnių sumedėjusių augalų sluoksnis. Tankus trakas svarbus paukščių lizdams ir gyvūnų priedangai, bet skirtinguose miškuose jo gausa nevienoda.
Trinamasis medis
Medis, į kurį gyvūnas trinasi kūnu arba ragais. Tokia žymė gali būti susijusi su kailio priežiūra, kvapu ar ragų valymu, priklausomai nuo rūšies ir sezono.
Trofėjus
Išsaugota sumedžioto gyvūno dalis, pavyzdžiui, ragai ar kaukolė. Ji gali būti naudojama atminimui, mokymuisi ir vertinimui; vien trofėjus neapibūdina visos populiacijos būklės.
Tuoktuvės
Paukščių partnerio pasirinkimo ir poravimosi elgsena. Tai gali būti balsai, šokiai ar apdaro demonstravimas, o ne vien pats poravimasis.
Tuokvietė
Vieta, kur renkasi ir demonstruoja save tam tikrų paukščių patinai. Tetervinų ar kurtinių tuokvietė gali būti naudojama daugelį metų, todėl jos trikdymas ypač nepageidautinas.
Urvas
Požeminė slėptuvė su viena ar keliomis angomis. Įėjimo forma yra tik vienas požymis: tą pačią vietą skirtingu metu gali naudoti skirtingos rūšys.
Urvynas
Požeminių urvų ir jų įėjimų sistema, kurią gyvūnai gali naudoti ilgą laiką. Keli įėjimai ir išmindžioti takai rodo veiklą, tačiau konkrečios rūšies nepatvirtina be kitų požymių.
Vada
Vienu atsivedimu gimę žinduolio jaunikliai. Vados dydis ir jauniklių išgyvenamumas nėra tas pats: dalis jauniklių gali neišgyventi pirmųjų mėnesių.
Varymas
Medžioklės būdas, kai gyvūnai pajudinami varovams ir, kai leidžiama, šunims judant per teritoriją. Šio būdo laikotarpiai ir organizavimo taisyklės tikrinami atskirai nuo konkrečios rūšies sezono.
Varovas
Medžioklės varant dalyvis, judantis per numatytą plotą ir padedantis pajudinti gyvūnus. Jo judėjimas ir ryšys su kitais dalyviais yra organizuotos medžioklės dalis.
Vėjalauža
Vėjo nulaužtas medis ar jo dalis. Skirtingai nei vėjavartoje, šaknys gali likti dirvoje, o kamienas lūžta aukščiau žemės.
Vėjavarta
Vėjo su šaknimis išverstas medis arba tokių medžių plotas. Tai ne tas pats, kas vėjo nulaužtas kamienas; ekologiniu požiūriu negyva mediena lieka svarbi miško dalis.
Visaėdis
Gyvūnas, naudojantis ir augalinį, ir gyvūninį maistą. Tai nereiškia, kad abu maisto tipai visada sudaro po pusę raciono – jų dalis keičiasi.
Paaiškinimai skirti pažinimui ir nėra pažodinės teisės aktų apibrėžtys.